Geros naujienos

Jėzus paaukojo save visiems žmonėms tam, kad mes galėtume ištrūkti iš savo nuodėmių ir susisaistyti su Dievu. Šis jo planas buvo išreikštas pačioje žmonijos istorijos pradžioje. Jis buvo paženklintas Dievo Abraomo aukos metu, paminint Šventyklos kalną kur Jėzaus auka vėliau buvo įvykdyta. Tuo metu žydų Paschos auka ženklino datą, kuomet Jėzus turėjo pasiaukoti.

Kodėl jo auka tokia svarbi? Tai atsakymo vertas klausimas. Biblija nurodo įstatymą, kuris skelbia, kad:

Atpildas už nuodėmę – mirtis… (Romiečiai 6:23)

„Mirtis“ tiesiogiai reiškia ‚atsiskyrimą‘. Kai mūsų siela atsiskiria nuo kūno, mes mirštame fiziškai. Lygiai taip pat mes esame atsiskyrę nuo Dievo dvasiškai. Tai yra tiesa, nes Dievas yra Šventas (be nuodėmės), tuo tarpu mūsų sutvėrimas padarė mus nuodėmingais, todėl mes nusidedame.

Tai iliustruoja Dievo uolos – Dievas yra priešingoje pusėje nuo mūsų, atskirtas bedugnės prarajos. Lygiai kaip nupjauta šaka džiūsta ir miršta, mes atkirtome save nuo Dievo ir pasmerkėme save dvasinei mirčiai.

Nuodėmės mus atskiria nuo Dievo kaip tarpekliai atskiria uolas vieną nuo kitos

Ši atskirtis sukelia kaltę ir baimę. Tad mes stengiamės statyti tiltus tarp savo pusės (mirties) ir Dievo pusės. Mes bandome tai pasiekti įvairiausiais būdais: eidami į bažnyčią, šventyklą ar mečetę, būdami religingi, geri, padėdami vargšams, medituodami, ištiesdami pagalbos ranką, daugiau melsdamiesi ir t.t. Šie veiksmai siekiant religinės naudos gali būti labai sunkūs, gyventi vadovaujantis jais gali būti labai sudėtinga. Tai parodo kitas paveikslėlis.

Pastangos, kad ir kokios reikšmingos būtų, negali pilnai sujungti mūsų su Dievu

Problema ta, kad mūsų sunkios pastangos, poelgiai ir veiksmai, kad ir neklaidingi, yra nepakankami, nes atpildas už nuodėmes yra mirtis. Mūsų pastangos yra kaip tiltas, besitiesiantis link Dievo, bet negalintis jo pasiekti. Taip yra todėl, kad mūsų geri poelgiai neišsprendžia gilesnių priežasčių. Lyg bandytumėme išgydyti mirtiną vėžį valgydami vegetariškai. Vėžiui reikia visiškai kitokio gydymo.

 Šis Įstatymas yra Bloga Žinia – tokia bloga, kad mes nenorime jo girdėti, tad dažnai užkemšame savo gyvenimus užsiėmimais ir daiktais tikėdamiesi, kad jis pranyks. Bet Biblija pabrėžia šį nuodėmės ir mirties Įstatymą tam, kad atkreiptų mūsų dėmesį į paprastą, bet galingą išeitį.

Atpildas už nuodėmę – mirtis, bet… (Romiečiai 6:23)

Mažytis žodis «bet» rodo, kad žinutė tuoj pakeis kryptį, parodys Gerąją psalmės Žinią – vaistą. Parodys Dievo gėrį ir meilę.

Atpildas už nuodėmę – mirtis, bet Dievo dovana – amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. (Romiečiai 6:23)

Psalmės geroji žinia yra ta, kad Jėzaus mirties auka yra ta trūkstama jungtis tarp mūsų ir Dievo. Mes tai žinome, nes trys dienos po mirties Jėzus prisikėlė, atgimdamas fiziškai. Dauguma mūsų neturi įrodymų, kad jis prisikėlė.

Stiprus argumentas už gali būti peržiūrėtas mano Universitetinėje paskaitoje (video čia). Jėzaus auka buvo pranašiškai perteikta per Abraomo auką ir Paschos auką. Šie ženklai nurodantys Jėzų buvo skirti mums, kad rastumėm išeitį.

Jėzus buvo žmogus nugyvenęs gyvenimą be nuodėmės. Todėl jis gali pasiekti tiek žmogaus, tiek Dievo puses ir užpildyti tuštumą skiriančią Dievą ir žmones. Jis yra Gyvybės Tiltas, kurį galima pavaizduoti štai taip:

Atkreipkite dėmesį, kaip Jėzaus auka yra mums duota. Ji pasiūlyta kaip… dovana. Pagalvokite apie dovanas. Nesvarbu kokia yra dovana, jeigu ji tikrai dovanota, vadinasi tu jos neuždirbai, ji nėra duota už pastangas. Jeigu ją uždirbai tuomet dovana nebėra dovana, o atlygis! Paprastai tariant, tu negali uždirbti arba nusipelnyti Jėzaus aukos. Ji tau yra dovanojama. Tai taip paprasta.

Ir kokia gi tai dovana? Tai Amžinasis gyvenimas. Vadinasi nuodėmė, užtraukusi tau ir man mirtį, dabar yra panaikinama. Jėzaus gyvybės tiltas leidžia mums susijungti su Dievu ir gauti amžiną gyvenimą. Štai taip labai Dievas mus myli. Tai yra galinga.

Tai kaip gi tu ir aš galim persikelti per šį Gyvybės Tiltą? Ir vėl, pagalvokite apie dovanas. Jeigu kas nors nori jums įteikti dovaną, jūs privalote ją priimti. Kiekvieną kartą kai dovana yra siūloma, atsiranda dvi galimybės. Arba dovanos atsisakoma („Ne, ačiū“) arba ji yra priimama („Ačiū už dovaną. Aš ją priimsiu“). Taip pat ir ši dovana turi būti priimta. Tuo negalima tiesiog tikėti, mokytis ar suprasti. Tai parodyta kitame paveikslėlyje, kuriame mes «einame» per Tiltą, atsisukdami į Dievą ir priimdami jo siūlomą dovaną.

Jėzaus auka yra dovana, kurią mes pasirenkame priimti

Tad kaip mes priimsime šią dovaną? Biblija sako, kad:

Tas pats Viešpats visiems, turtingas kiekvienam, kuris Jo šaukiasi (Romiečiai 10:12)

Atkreipkite dėmesį, kad šis pažadas yra «visiems». Nuo pat savo prisikėlimo, Jėzus yra gyvas, net dabar, ir jis yra «Viešpats». Tad jei šauksiesi jo, jis išgirs ir skirs tau savo dovaną. Galit jo šauktis ir jo prašyti su juo kalbėdamiesi. Galbūt niekuomet to nedarėte. Žemiau yra malda kuri gali Jums padėti. Tai nėra magiškas užkeikimas. Ne specifiniai žodžiai duoda galią. Tai tikėjimas, toks pats kaip Abraomo, kad jis skirs mums savo dovaną.

Jei juo pasitikim, Jis išgirs mus ir mums atsakys. Psalmė yra galinga, bet paprasta. Naudokis šiais patarimais jeigu jauti, kad tau tai padeda.

Brangusis Viešpatie Jėzau. Aš suprantu, kad per savo nuodėmes esu atskirta(s) nuo Dievo. Kad ir kaip besistengčiau, jokios mano pastangos ar aukos nepadės užpildyti to atotrūkio. Tačiau aš suprantu, kad tavo mirtis buvo auka, nuplaunanti visas mano nuodėmes. Aš tikiu, kad po savo aukos tu prisikėlei iš mirusiųjų, ir kad tavo aukos pakako. Prašau tavęs išvalyti mane nuo nuodėmių ir nutiesti tiltą tarp manęs ir Dievo, kad galėčiau turėti amžinąjį gyvenimą. Nenoriu nugyventi gyvenimo pririšta(s) prie nuodėmių, tad meldžiu išlaisvink mane nuo jų. Dėkoju, Viešpatie Jėzau, kad tiek dėl manęs padarei ir kad vis dar rodai man kelią tam, kad galėčiau sekti tave kaip savo Viešpatį.

Amen.